Apie Žiežmarius

Žiežmariai

Herbas Buvęs kino teatras Dvaras Kultūros centras Bažnyčia Austerija Laisvės paminklas Sinagoga Ambulatorija
Gyventojų sk. (2013): 3 514
Plotas: 3.82 km²
Tankumas (2013): 920 žm./km²
Altitudė: 73 m

Žiežmariai – miestas Kauno apskrityje, Kaišiadorių rajone, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau automagistralės Vilnius–Klaipėda. Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras, urbanistikos paminklas. Stovi šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, laisvės paminklas, Žiežmarių gimnazija, mokykla–darželis, paštas, girininkija, biblioteka, Kaišiadorių meno mokyklos skyrius, išlikęs Žiežmarių dvaras bei medinė sinagoga, pietiniu miesto pakraščiu teka upė Strėva.
.

Istorija

Pavadinimas

Manoma, kad miesto pavadinimas yra hidroniminės kilmės: į vakarus nuo miesto į Strėvą įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.

Faktai

Žiežmariai minimi nuo XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose (pirmąkart – 1387 m.). XIV a. pab. Žiežmariai buvo visai nemaža gyvenvietė netoli Didžiojo kunigaikščio Žiežmarių dvaro sodybos.

1508 m. Žiežmariuose karalius fundavo pirmąją katalikų bažnyčią. Manoma, kad prie Žiežmarių bažnyčios pirmoji mokykla pradėjo veikti jau 1512 m., o 1520 m. Žiežmarių mokykla jau randama Lietuvos mokyklų sąrašuose. Nuo 1515 m. šv. Trejybės bažnyčios vienuoliai įsteigė specialią vaikų giedojimo mokyklą, čia buvo mokoma groti, rengiami kapelos muzikantai. 1522 m. Žiežmariai paminėti kaip miestas, o 1528 m. jau kaip pavieto centras. XVI a. vid. Žiežmariai tapo žymiu prekybos punktu, pagyvėjo amatai, dvaras pradėjo daugiau gaminti žemės produktų rinkai. 1529-1567 m. Žiežmariai buvo įtraukti į neprivilegijuotų miestų sąrašus, bet nuo 1567 m. vėl turėjo Magdeburgo teises.

1580 m. miestelis du kartus degė. Tų gaisrų metu miestelis neteko beveik pusės pastatų. Po gaisrų miestelis apie porą dešimtmečių buvo atstatinėjamas, rekonstruotas jo centras Grafinėje medžiagoje Žiežmariai pirmą kartą užfiksuoti 1613 m. pirmame spausdintame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. Žemėlapyje miestas pažymėtas keturkampio ženklu, o bažnyčia vaizduojama simboliu. 1792 m. Žiežmariai paskelbti laisvuoju miestu. 1812 m. per Žiežmarius žygiavo prancūzų karinis Davu korpusas, visos kariuomenės vyriausiasis štabas, gvardija ir Miurato lengvoji kavalerija. Taip pat čia buvo sustojęs Napoleonas.

1955 m. liepos 1 d. panaikintas Žiežmarių rajonas, o jo teritorija priskirta Kaišiadorių rajonui. 1962 m. panaikinti Vievio ir Jiezno rajonai, o šių rajonų apylinkės priskirtos prie Kaišiadorių rajono (išskyrus dalį Užuguosčio apylinkės, kuri atiteko Prienų rajonui).

1958 m. miestelis tapo apylinkės centru ir gavo miesto tipo gyvenvietės teises. Buvo įsteigtas Kaišiadorių sodininkystės ūkis, kurio centru tapo Žiežmariai. Tai skatino miestelio statybas. Gyvenvietėje išryškėjo ir formavosi naujos gatvės.

Pastatai

1792 m. miestui buvo gražintos magdeburginės teisės. XIX a. pradžioje Žiežmarių augimas buvo sustojęs, o atsigavo 1841 m., kai miestelį ir dvarą nusipirko grafas Benediktas Tiškevičius. XIX a. viduryje Žiežmarių įvaizdžiui susiformuoti didelės įtakos turėjo italų architektas Cezaris Laurynas Anichinis. Jo suprojektuoti ir 1857-1858 m. pastatyti Žiežmarių dvaro rūmai vieninteliai išliko iki mūsų dienų. Pagal architekto projektus buvo pastatytas dvaro malūnas, įveistas parkas, iškastas kanalas, kūdros, įrengti tvenkiniai, sustiprinti pylimai. Žiežmarių dvaras glaudžiai siejosi su miestelio gyvenimu. Jis lėmė pastarojo augimą, ūkinę veiklą. Žiežmariai pradėjo didėti nuo XIX a. penkto dešimtmečio vidurio. Visi to meto pastatai Žiežmariuose buvo mediniai, šiaudų stogais išskyrus spirito varyklą, džiovyklą ir dvaro rūmus. XIX a. vid. Žiežmariai buvo valsčiaus centras. XIX a. pabaigoje plėtėsi kai kurios senosios ir kūrėsi naujos pramonės įmonės. Žiežmariai pasidarė ir susisiekimo priemonių gamybos centru. Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų metu pastatai beveik nenukentėjo.

1919-11-15 – Žiežmariuose įsteigta pirmoji vidurinė mokykla Trakų apskrityje.

XX a. ketvirtąjame dešimtmetyje Žiežmariuose buvo paštas, valsčiaus valdyba, policijos nuovada, biblioteka, girininkija, vėliau miško urėdija, elektrinė. 1934-1935 m. ir vėliau miestelyje buvo žydų liaudies bankas, kino teatras, pieninė, malūnas, lentpjūvė. 1936 m. centre buvo įsteigta autobusų stotis.

Nuo 1929 m. miestelyje mažai statyta gyvenamų namų ir kitų pastatų. Daugiausia statybos vyko miestelio pakraščiuose ir kaimuose išporceliuotuose dvaro žemės sklypuose. Miestelyje buvo daug krautuvių. Prie pagrindinių gatvių beveik kas antras namas buvo parduotuvė. Daugiausia prekiavo žydai.

Bažnyčia

Žiežmarių šv. Jokūbo bažnyčia XVII a. pirmoje pusėje gyveno pakilimo laikotarpį, apgynė savo teises, turėjo pakankamai žemės, reikalingus statinius. Bažnyčios įspūdis ir veikla turėjo didelės įtakos Žiežmariečių dvasiniam gyvenimui ir švietimui. Tačiau 1655 m. rusų invazijos metu Žiežmariai labai nukentėjo, bažnyčia ir daugelis namų bei prekių sandėlių buvo apiplėšta ir sudeginta. Miestelis buvo sunaikintas, siautė maras ir badas. Bažnyčia 1672 m. seniūno J.Piaseckio rūpesčiu buvo atstatyta. 1740 m. medinė bažnyčia sudegė, o 1744 m. buvo pastatyta nauja.

Bažnyčios statyba atnaujinta 1922 m., pasibaigus Nepriklausomybės kovoms; per du metus, iki 1924 m., ji buvo pastatyta iki stogo, įstiklinti langai, įrengtas vidus. Matyt, pritrūkus lėšų, bažnyčia liko nebaigta – nepastatyti du projekte numatyti bokštai. Kunigas J.Kukta bažnyčią iškilmingai pašventino, joje pradėtos laikyti pamaldos. Bažnyčia tapo Žiežmarių miestelio puošmena. Ji yra neogotikinio stiliaus, kryžminio plano, mūryta iš raudonų plytų.

Dabartinę išvaizdą bažnyčia įgavo 1929 m., kuomet buvo išmūrytas vienas bažnyčios bokštas. Antrasis taip ir liko nepastatytas.

Infrastruktūra

Žiežmariai įdomūs tuo, kad juose ryški Lietuvos miesteliams būdinga užstatymo forma. Tankiausiai užstatyti kvartalai miesto centre. Dauguma namų dėl siaurų sklypų stovi galu į gatves. XVII a. pradžioje susiformavęs miestelio centras beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų. Pagrindinių kelių susikirtimo sankryžos šiaurės rytų kampe buvo suformuota kvadratinė turgaus aikštė. Visą pietinę jos kraštinę užėmė bažnyčios sklypas. Aikštės viduryje buvo įkurdinta miestelio rotušė. Aplink aikštę ir prie pagrindinių gatvių susispietė miestiečių, amatininkų ir pirklių namai. Visas šis urbanistinis audinys išliko iki mūsų dienų, todėl Žiežmarių centras nuo 1973 m. saugomas valstybės, kaip urbanistikos paminklas. Miestelio gyventojams, norintiems vykdyti statybos, rekonstravimo ar remonto darbus savo sklypuose, kurie yra istorinėje dalyje, keliamos paminklosauginės sąlygos išsaugoti vertingus pastatus, pašalinti menkaverčius statinius ir priestatus. Taip pat reglamentuojama naujų statinių tūriai bei statybinės apdailos medžiagos.

Aikštė

Seniausios aikštės nuotraukos iš Nepriklausomybės kovų laikotarpio. Pro Žiežmarius žygiavo bei čia ilgesnį ar trumpesnį laiką bazavosi keli pėstininkų pulkai, kurie, matyt, turėjo savo fotografus. Nuotraukose iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo užfiksuotos kario laidotuvės. Joje, darytoje 1920 m., matoma laidotuvių procesija, iš dabartinės Kauno gatvės įeinančią į aikštę. Vaizdas sunkiai atpažįstamas, nes nėra dabartinės bažnyčios. Tačiau bažnyčia jau buvo pradėta statyti; jos statybos sustojo 1915 m., užėjus vokiečiams. Nuotraukoje matosi statybvietėje iškeltos aukštos kartys.

Tarpukariu aikštės viduryje stovėjo visa eilė pastatų, kurie sudegė po vokiečių aviacijos antskrydžio 1944 m. Iki mūsų dienų išliko vienintelis raudonų plytų pastatas (kuriame šiandien veikia stomatologinis kabinetas). Vienas iš tokių sudegusių pastatų buvo užfiksuotas 1932 m. Dviejų aukštų neįprastos architektūros medinis pastatas stovėjo pakraštyje, kairėje pusėje (žiūrint nuo bažnyčios), o dar kairiau jo jau ėjo Žaslių gatvė.

Laisvės paminklas

Laisvės paminklas buvo pastatytas 1932 m. Paminklas pastatytas pagal skulptoriaus A.Jakševičiaus projektą. Laisvės paminklas pagražino miestelio centrą, suteikė aikštei iškilmingumo, rimtumo. Tarpukario Lietuvoje didinga skulptūra, simbolizuojanti Laisvę, stovėjo garbingiausioje miestelio vietoje – istorinėje nepriklausomybės aikštėje prieš bažnyčią. Sovietai ryžosi statulą nugriauti. Žiežmariečiai prisimena, kad buldozeris ją nugriovė ir čia pat užkasė į žemę. Paminklo postams kaldė ir išgabeno prie Strėvos. 1991 m. gruodžio mėn. 26 d. Žiežmariuose įvyko iškilmės, buvo atidengtas Laisvės paminklas, jis buvo atstatytas, nors tai pareikalavo nemažai darbo ir laiko, bet visa Lietuva žinojo, respublikinis radijas skelbė, kad į Žiežmarius atvyksta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
.
.

.

Istorinės vietos

Istorinės vietos

Centrinė dalis – urbanistikos paminklas, nes išsaugojo senuosius bruožus – gatvių tinklą, turgaus aikštę, ties kuria tankiai išsidėstę amatininkų ir pirklių namai. Aikštėje stovintis Laisvės paminklas pastatytas 1932 m. (aut. A.Jakševičius), 1991 m. atstatytas (dail. R.Venskūnienė, arch. A.Sprindys). Dabartinė neogotikinio stiliaus bažnyčia pradėta statyti 1914 m. (beje, antrasis bokštas liko neužbaigtas). Pastatas Vilniaus g. 2 – buvusi austerija (karčema su nakvynės namais), pastatyta 1845 m., kuri priklausė Raudondvario ir Žiežmarių dvarų savininkams Tiškevičiams. Už jos kieme stovinti sinagoga statyta maždaug XIX a. viduryje – šiuo metu viena iš trylikos išlikusių medinių sinagogų. Pasukus Vytauto gatve, ties Strėva stovi XIX a. pabaigoje statytas „plytų stiliaus“ pastatas, kuriame prieškaryje buvo įsikūrusi valsčiaus administracija, o šio metu – kultūros centras. Pavažiavus dar toliau, miestelio pakraštyje stovi išlikę Žiežmarių dvaro rūmai, statyti 1858 m. (arch. L.C.Anichinis).

Mūro Strėvininkuose išliko Oginskių dvaro rūmai, kurie konfiskuoti iš savininkų po 1831 m. sukilimo ir po to buvo naudojami kaip kareivinės, vėliau prieglauda, o šiuo metu čia veikia pensionatas. Mūro Strėvininkuose tebegyvuoja sentikių bendruomenė, įkurta XIX a. Dabartinė sentikių cerkvė statyta 1974 m. (atstatyta po gaisro).

Netoli automagistralės yra buvęs Bačkonių dvaras, kuriame išliko senojo parko fragmentai. Pavažiavus senuoju Vilniaus–Kauno keliu link Strošiūnų kaime stovinčios kavinės „Skardis“, galime matyti 1915 m. įrengtas vokiečių karių kapines – Pirmojo pasaulinio karo liudininkes.

.

Informaciniai šaltiniai

Informaciniai šaltiniai

  • Iliustracijos autorius – Raimundas Gnižinskas. 2003 m.
  • J.Briliauskas, G.Tamošiūnas. ŽIEŽMARIAI. Antrasis pataisytas leidimas. Leidykla „Kaišiadorių kultūros centras“, 1998 m. Spaustuvė „Morkūnas ir Ko“.
  • „Atspindžių“ kultūrinio gyvenimo priedas Nr. 12 (61). „Kultūros priemenė“, 2007 m., Leidėjas „Emduva“. R.Gustaičio straipsnis „Neregėtoji Žiežmarių aikštė“.
  • Wikipedija – lt.wikipedia.org
  • Kaišiadorių turizmo it verslo centras – verslas.kaisiadorys.lt
  • Internetinis puslapis – ziezmariai.blogspot.com
  • Mūsų paveldas – www.musupaveldas.lt