Kaip Maironiečiai Raudondvarį šturmavo

Galbūt hiperbolizuoju, tačiau renginys, kai tuntai žmonių, turinčių vieną bendrą tikslą, užplūsta vieną erdvę… Na, tai stulbina, tiek žmonių gausa, tiek šypsenų koeficientu apniukusią rudenio dieną. Pasak organizatorių, į visuotinį Maironiečių sambūrį sugužėjo daugiau nei tūkstantis iškiliausiam lietuvių literatūros poetui prijaučiančių žmonių iš visos Lietuvos. Žiežmarių gimnazijos Maironiečiai buvo ne išimtis, ankstyvą, gana vėsų rugsėjo 27-osios rytą, minios žmonių būriavosi šalia Raudondvario šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios. Po valandą trukusių mišių dalyviai persikėlė į Raudondvario pilies kiemą, kuriame galėjo pasivaikščioti, apžiūrėti rekonstruojamus pilies pastatus, paklausyti gyvo koncerto po atviru dangumi.

Lietaus grėsmė neatbaidė susirinkti ir pabūti gryname ore, susirinkusieji buvo vaišinami karšta kmynų arbata ir koše. Apmaudus pasikeitimas – šį kartą košė nebuvo kareiviška, kaip per kiekvieną Maironiečių suvažiavimą, buvo keista nematyti besišypsančių ir juokus mėgstančių savanorių, kurių kareiviška košė buvo pati skaniausia. Nepaisant to maistas buvo sudorotas su pasimėgavimu, o Maironiečių delegacijos patraukė į Ringovės kaimą, kurio miškelyje kadaise didis poetas keliavo į Kauną iš Raseinių, buvo pastatytas ir pašventintas paminklinis kryžius Maironio garbei.

Pavargę, (ne)užkopę, nusiritę nuo aukštų Vilkijos apylinkės piliakalnių Žiežmarių gimnazijos Maironiečiai grįžo atgal į gimtąjį miestą, kupini geros nuotaikos ir potyrių, žvalgydamiesi būsimų nuotykių, paskui poeto lyros garsus.

Živilė Kriaučiūnaitė

Jūsų komentaras