Kokios yra galimybės užsiimti fizine veikla Kaišiadorių rajono gyventojams?

Fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvojo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys.

Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla. Apie visa tai jau daug kartų yra kalbėta įvairiuose renginiuose, rašyta spaudoje ir rodyta per televiziją, tačiau vis dažniau fizinis aktyvumas daugeliui tampa retenybe, o ne gyvenimo norma.

Nuolatos mažėja žmonių dirbančių sunkų fizinį darbą pramonėje, žemės ūkyje, statybose, tuo tarpu vis dažniau dirbamas sėdimas arba mažai judamas darbas.

Ne gana to, vis dažniau į darbą ir atgal vykstama automobiliu ar autobusu. Taigi, vis mažėjant darbiniam ir buitiniam fiziniam aktyvumui, didesnę reikšmę įgyja fizinis aktyvumas laisvalaikio metu. Koks jis turėtų būti?

Pasaulio sveikatos organizacija darbingo amžiaus žmonėms pataria: bent tris kartus per savaitę po valandą patirti vidutinio intensyvumo krūvį, be to porą kartų per savaitę, reikėtų atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Vyresnio amžiaus žmonėms judėti taip pat būtina, tik senjorams didesnį dėmesį reikėtų skirti koordinaciją lavinantiems pratimams ir veiklai, kuri stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.

Apibendrinus visas rekomendacijas galima pavaizduoti piramidę. Jos pagrindą sudaro kasdienis fizinis aktyvumas: ėjimas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu.

Antroje vietoje turėtų būti veiklos, kurioms reiktų skirti laiko bent 3–5 kartus per savaitę: greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas ar šokiai. 2–3 kartus per savaitę turėtume stiprinti savo kūno jėgą ir lankstumą, o sėdėjimui prie televizoriaus ar kitai neaktyviai veiklai reiktų skirti kiek įmanoma mažiau laiko. Medikai pataria, dienos metu, vengti ilgiau kaip dvi valandas trunkančios pasyvios veiklos.

Išgirdus rekomendacijas pradedame save teisinti sakydami, kad neturime sąlygų. Norėdami išsiaiškinti kokios galimybės užsiimti fizine veikla yra Kaišiadorių rajono gyventojams, atlikome mūsų rajono fiziniam aktyvumui skirtų vietų analizę. Analizės metu paaiškėjo, kad Kaišiadorių rajone yra įrengta daugiau kaip 15 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Kaišiadoriečiai gali puikiai laiką praleisti miške prie Šebnicos ežero, eidami pasivaikščioti puikiai įruoštu ir Kaišiadorių urėdijos prižiūrimu „Girelės“ pažintiniu taku.

Prie daugumos rajonų mokyklų yra stadionai ir sporto aikštynai su krepšinio, tinklinio aikštelėmis, ir lauko įrengimais raumenims ir jėgos pratimams atlikti. Kaišiadoryse turime sporto klubą „Sakalas“, kuris yra įsikūręs Gedimino g. 68 A. jis dirba šešias dienas per savaitę. Šio klubo paslaugos yra mokamos, bet jos yra gerokai mažesnės negu didmiesčių sporto klubų. Kaišiadoriečiai taip pat turi galimybę naudotis Kaišiadorių kultūros ir sporto centre esančiu baseinu. Primename, kad plaukiant dirba visi kūno raumenys. Net ir plaukiojant „šuniuku“ vienu metu treniruojami raumenys, širdis, kvėpavimas, kraujagyslės.

Be to yra mažesnis krūvis sąnariams. Atšilus orams galime savo fizinio aktyvumo formas praplėsti, žaidžiant tinklinį laisvai prieinamose aikštelėse: Žiežmariuose (Vytauto g. prie 51 namo) ir prie Šebnicos ežero.

Labai gerai kai fizinis aktyvumas yra suderinamas su pomėgiais, pavyzdžiu šokiais, o šokti mūsų rajono žmonės tikrai turi kur. Kaišiadorių kultūros ir meno centre yra net trys suaugusių šokių kolektyvai: „Savingė“, „Vėtra“ ir „Gudobelė.“ Šokių kolektyvų taip pat yra ir Žiežmarių, Žaslių ir Rumšiškių kultūros centruose. Šokių nauda seniai yra ištirta ir įrodyta, mat šokis padeda gerinti kraujotaką, šalinti širdies ir kraujagyslių sutrikimus. Medikai sako, jog didžiausią naudą iš visų šokių duoda valsas. Pasak medikų, judėti valso ritmu organizmui dar geriau, nei važiuoti dviračiu – treniruokliu. Mat šokant valsą, reikia laikytis tarytum „plaukiančio ritmo“, nėra staigių judesių, o tai diktuoja ir teisingą kvėpavimą.

Apibendrinant galima teigti, kad Kaišiadorių rajone yra kur pasivaiksčioti ir pasivažinėti dviračiu, stiprinant ištvermę ir tuo pačiu metu širdies ir kraujagyslių sistemą. Yra pakankamai vietų, kur galima su draugais užsimti aktyviu laisvalaikiu ir sportiniais žaidimais: krepšiniu, futbolu, tinkliniu. Tačiau pilnai įvykdyti fizinio aktyvumo rekomendacijas yra pakankamai sudėtinga, nes trūksta vietų, kuriose Kaišiadorių rajono gyventojai galėtų užsimti raumenis stiprinančia veikla. Taip pat yra nepakankamai organizuojamos veiklos, kurių metu būtų lavinamas kūno lankstumas ir tvirtinami raiščiai ir kaulai (pvz. joga) . Šie pratimai itin svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms siekiant išvengti traumų ir lūžių.

Primename, kad viskas prasideda nuo noro, tad būkime kiek įmanoma aktyvesni.

Informacijos šaltinis
www.kaisiadorysvsb.lt

Jūsų komentaras