Motinos dienai artėjant

Vakarop, už lango, žydint baltoms obelims bei dainuojant lakštingaloms, atrodo nieko daugiau netrūksta. Tokiomis akimirkomis susimąstome, ką gero padarėme dėl kitų ir ką dar galime padaryti. Pagalvojame apie praeitį, dabartį, ateitį, įsižiūrime į neseniai prasimerkusias tulpes ir pagalvojame apie savo Mamą. Galbūt tos tulpės primena motinos švelnumą, o galbūt tulpės asocijuojasi tiesiog su Motinos diena? Juk jau tiek nedaug liko iki jos. Kaip šiais metais reikės nustebinti savo mamą? Kaip atsidėkoti už visą jos vargą ir meilę?

Hmm, atrodo norėtųsi kažko ypatingo, bet ne banalaus. Ar vėl nupirkti niekutį, kuriuo mama pasidžiaugs kelias savaites? Nerūpestinga. O gal tiesiog dienos gale užsukti į gėlių krautuvėlę, pripildytą, tarsi, plastmasinių, per brangių rožių ir išsirinkti vieną iš tų belikusių prastų tulpių? Paprasčiausias variantas. Gal reikia kažko pompastiško, netikėto? Nenuoširdu…

Dar kartą apsidairius aplink žydintį sodą pagalvoju ir suprantu. Juk Mamos myli mus ne už tai, kad mes joms kažką padovanojame, nuperkame, ne už tai, kad vakare išplauname indus Ir net gi ne už tai, kad esame patys geriausi mokiniai klasėje. Mamos mus myli už tai, kad esame jų vaikai. Ir mes turime tai vertinti. Galbūt buvau negeras šiais metais, galbūt ne kartą ją nuvyliau, bet juk ji vis tiek man rytais ruošia pusryčius, apkabina prieš išvykstant ir palinki labos nakties kas vakarą. Mamos mus myli kiekvieną dieną ir tai parodo mažais darbeliais, kuriuos daro dėl mūsų, nepaisant ar vakar buvau piktas ir su ja nekalbėjau. Tai kodėl gi mes tik prieš Motinos dieną prisimename, kad Mamai reikia parodyti meilę? Kodėl negalime jos rodyti kiekvieną dieną?

Štai tokiai, meniškai nuotaikai užplūdus ir gimsta geriausios idėjos bei gražiausios mintys. Nepamirškime pasveikinti savo Mamų, bei Močiučių šį, pirmąjį gegužės sekmadienį. Mylėkime savo Mamas, taip kaip jos myli mus – be galo, nieko nepaisant ir kiekvieną gyvenimo dieną. Ir geriausia – pradėkime jau nuo šiandien.

Jūsų komentaras