Turkų moksleiviai lankėsi Žiežmarių gimnazijoje

„Merhaba!” taria Jums I*EARN klubo komanda, kuri praėjusią savaitę gyveno kiek kitaip, nei įprastai. Neišdildomų įspūdžių prisisotinę, jie atveria mums savo „šeimos“ duris ir noriai pasakoja, kas čia dėjosi praėjusią savaitę.

Kovo 25-tą dieną, Žiežmariai sulaukė ypatingų svečių. Tikriausiai ne vienas, žingsniuodamas į mokyklą ar į darbą, pamatėte tamsesnio gymio žmonių grupelę, kurie šypsodamiesi I*EARN klubui tarė „labas“. Tai Turkijos gyventojai iš Sinopo, kurie kartu su I*EARN’iečiais vykdė mokinių mainų programos projektą „Vardų siena“. Smalsu sužinoti, koks tai projektas, kuris į Žiežmarius atnešė šiek tiek naujovių iš Turkijos?

Projektas „Vardų siena“, kurio iniciatoriai lietuviai, – tai tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas organizuojant mokinių mainų programą, kurios metu puoselėjamas bendravimas ir bendradarbiavimas vykdant meninę, kūrybinę veiklą. Projekto vykdymo metu, Žiežmarių gimnazijos ir Sinopo moksleiviai kūrė bendrą frazę, panaudojant kiekvieno dalyvio vardo vieną raidę. Mokiniai turėjo susipažinti su savo vardo kilme ir jį grafinėmis priemonėmis sukurti jam skirtame laukelyje. Nestokodami vaizduotės ir pastangų mokiniai puikiai susitvarkė su šia kūrybine veikla: tapė vardus, dėliojo kompozicijas. Taip pamažu, kelių dienų bėgyje, koliažo technika, gimė „Vardų siena“ su fraze „PROVIDED I CAN DREAM ABOUT IT, LET‘S DO IT! I*EARN“, kurioje atsispindėjo kiekvieno mokinio subtilumas, šiluma, vardo ypatybės, fotografijos žaismingumas. Penktadienį vyko „Vardų sienos“ atidarymo ceremonija. Tai lietuvių-turkų meninės veiklos palikimas Žiežmarių gimnazijai.

„Mokinių mainų programa“ („Student exchange program“) skirta skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, vystyti draugiškus santykius su jaunimu, ugdant asmenines ir socialines vertybines nuostatas, plėtojant būtinas visaverčiame gyvenime, bendrąsias kompetencijas. Viena iš šios programos dalių – visą savaitę Žiežmarių gimnazijoje trukusios turkų kalbos pamokos. Kiekvieną rytą čia sugužėję I*EARN klubo nariai, iš kurių kiekvienam buvo paruošta speciali mokymosi programa, noriai „zūbrino“ turkų kalbos pradmenis, skaitė dialogus kartu su savo naujaisiais bičiuliais – turkais, šnekučiuodamiesi mėgavosi arbatos pertraukėlėmis. Taip pat ne mažai sužinojo apie Turkiją, jos gyvensenos ypatumus, religiją, tradicijas, o pagrindinis šio projekto iniciatorius, Oktay Kuru, nuolat jaunimą pralinksmindavo savo krašto anekdotais. Taip pat vienas iš šio projekto uždavinių – tobulinti ir gilinti anglų kalbos žinias. Viso projekto metu dalyviai bendravo anglų kalba, taip ją tobulindami ir įveikdami kalbinius barjerus.

Net du vakarus vyko kultūrų mainai, pirmieji iniciatyvą parodė Lietuviai. Mokiniai pristatė savo šalies tradicinius patiekalus, kultūrą, šokius. Turkai noriai paragavo lietuviškos giros, sulos, sūrio, duonos, šaltibarščių, gardžiavosi šimtalapiu ir kitais skanumynais. Merginoms šokant „kepurinę“, pademonstruoti lietuvių tautiniai kostiumai. Taip pat buvo pristatyta ir Žiežmarių gimnazija: puoselėjama veikla, simbolika, mūsų naujosios uniformos. O pristatant I*EARN klubą buvo sudainuotas ir šios organizacijos himnas. Vėliau įvairių suktinių sūkuryje, visi projekto dalyviai kartu šoko lietuvių liaudies šokius, o naujų judesių išmokę svečiai nestokojo entuziazmo.

Antrąjį vakarą savo tautą pristatė svečiai. Jie pavaizdavo tradicines Turkijos vestuvių apeigas, į kurias įtraukė ir mūsų mokinius. Šįkart paskanauti Turkijos krašto valgiais teko mums. Paslaptingose apeigose taip pat buvo pristatyti ir jų drabužiai, šokiai. Taigi, lietuviams teko pamiklinti kojas ir įsijausti į kiek kitokį šokio ritmą.
Šių vakarų eiga davė rezultatų: galėjome palyginti Lietuvos ir Turkijos tradicijas, suradome panašumų ir skirtumų, taip geriau suvokdami savo šalies identitetą.

Pirmadienio popietę svečiai praleido Vilniuje, ten jie aplankė Gedimino pilį, Vilniaus universitetą, pasižvalgė Vilniaus Katedroje, pabuvojo televizijos bokšte. Trečiadienį visi projekto dalyviai laiką leido pajūryje: pabuvojo Palangos botanikos parke, aplankė gintaro muziejų, kopė į Birutės kalną ir žinoma – džiaugėsi pasakišku oru prie jūros. Pasivaikščioję Palangos gatvėmis, šovė tiesiai Šiaulių pusėn – į Kryžių kalną. Šis paliko didžiulį įspūdį ne tik naujiesiems bičiuliams, bet ir patiems lietuviams. Ne iš vieno lūpų galėjai išgirsti: „Čia taip gera…“. Bene didžiausią įspūdį svečiams sukėlė didingoji Trakų pilis, kurią jie aplankė ketvirtadienį. Neužmiršome paskanauti ir tradiciniu šių vietų patiekalu – kibinais.
Penktadienį buvo surengtas atsisveikinimo vakaras, įteikti sertifikatai, atminimo dovanėlės, visi kartu pasivaišinę prie vaišių stalo, prisiminėme pačias smagiausias šios pralėkusios savaitės akimirkas.

Džiaugiuosi, kad pažinau šiuos žmones, įgijau neišdildomų prisiminimų, patirties. Tokie projektai leidžia pabėgti nuo rutinos. Mano manymu, šie žmonės į Žiežmarius įnešė tikrai šviesesnį klimatą, o Žiežmarių gimnazijos moksleiviai praeidami pro „Vardų sieną“ stabtels ir prisimins šiuos besišypsančius draugus. Kolegos sakė: „Nors mes jau Turkijoje, bet mūsų širdys Lietuvoje“. Ir tai ne pabaiga. Tai tik viso mūsų bendradarbiavimo pradžia. Klubo nariai ir toliau palaikys ryšius ir su šiais draugais dar būtinai susitiks. Todėl atsisveikindami svečiams mes tarėme „güle güle“ (turk. vert. „iki pasimatymo“), o jie mums atsakė „iki“.

Indrė Lenkaitytė,
I*EARN klubo žurnalistė

Jūsų komentaras